Šešioliktas
patarimas
Jei ligonis neramus, duokite valerijono ar kitokių raminančių
arbatų.
Septynioliktas
patarimas
Ligonis gali pradėti bijoti tamsos, bet nedrįsti to pasakyti.
Jūs galite pastebėti, kad nakčiai jis neišjungia šviesos. Ir
tegul. Įrenkite mažą lempelę prie lovos, kantriai pamokykite ją
įjungti ir išjungti.
Aštuonioliktas
patarimas
Ligoniai gali prarasti alkio arba sotumo jausmą. Jūs turėtumėte
pasirūpinti, kad ligonis laiku ir pakankamai pavalgytų. Ligonis
gali sakyti , kad nenori valgyti. Nesiginčykite ir
neįrodinėkite, kad reikia! Tiesiog ramiai pakvieskite valgyti.
Jei piktai atsisako, palaukite kelias minutes ir vėl lyg niekur
nieko pakvieskite.
Devynioliktas
patarimas
Jeigu Jūsų slaugomas žmogus pats pasigamina valgyti labai
gerai. Pasistenkite, kad jis kuo ilgiau neprarastų šių įgūdžių!
Pasirūpinkite, kad jis tai daryti galėtų saugiai.
Dvidešimtas
patarimas
Nedarykite visko už ligonį!
Gal Jums atrodys, kad taip lengviau ir greičiau, bet tai labai
blogas supratimas. Apsiginkluokite kantrybe ir kiek galėdamas
šalčiau stebėkite, kaip ligonis nors ir labai iš lėto atlieka
savo įprastus kasdienius darbus: prausiasi, apsirengia,
nusirengia, pasidaro valgyti, įsipila arbatos, skuta bulves,
plauna indus ir t. t. Kai reikia, ramiu tonu patarkite ar
paraginkite.
Dvidešimt
pirmas patarimas
Pasistenkite neįžeisti ligonio savigarbos: nekalbėkite jam
girdint apie jį kaip nieko nesugebantį, neleiskite pasijusti
našta. Jei ligonis jausis gerbiamas ir mylimas, slaugytojui bus
daug lengviau su juo bendrauti ir susitarti. Kebliose
situacijose dažnai gelbsti humoras.
Dvidešimt
antras patarimas
Dažnai ligonis turi kokį nors mėgstamą daiktą (minkštą žaislą,
pagalvėlę, savo jauno arba savo tėvų nuotrauką), skanumyną
(obuolys, arbata, medus), užsiėmimą (vartyti albumą, klausytis
kokios nors muzikos, megzti). Pasinaudokite jo pomėgiais jam
užimti ar nuraminti.
Dvidešimt ketvirtas patarimas
Geriau atvirai pasakykite šeimos draugams ir kaimynams, kokia
liga susirgo Jūsų artimasis. Tuomet galėsite toliau su jais
bendrauti, neužsidarysite su savo ligoniu tarp keturių sienų.
Tegul kuo daugiau žmonių sužino, kad Alzheimerio liga nėra
psichikos liga, kad ja susirgti gali bet kuris iš mūsų, kad ji
nėra kokia gėda, o tik didelė problema.
|
Dvidešimt šeštas patarimas
Ieškokite žmonių kurie turi tokių pat problemų.
Tik pasikalbėję su jais, pasitarę, Jūs lengviau ištversite savo
problemas ir vargus.
Dvidešimt septintas patarimas jį galėtumėm kartoti ir
kartoti
Nesiginčykite! Neįrodinėkite! Nesinervinkite!
Dvidešimt
aštuntas patarimas
Ligoniui gali pasidaryti sunku kalbėti, rasti tinkamų žodžių.
Gali beveik visai nustoti suprantamai kalbėti. Nusiraminkite ir
paguoskite ligonį. Tai ligos simptomas. Kalbėkite su juo,
kalbinkite, tik nesinervinkite.
Dvidešimt devintas patarimas
Jeigu ligonis ilgai valgo tegul. Neskubinkite jo. Mandagumas,
ramumas ir savitvarda Jūsų jėga!
Trisdešimtas patarimas
Ligonis labai ilgai rengiasi, kuičiasi, niurzga, kad jam sunku
tai daryti nekreipkite dėmesio. Tegul rengiasi nors dvi
valandas! Jei niekur neskubate, darykite savo darbus ar
išgerkite kavos, kad nukreiptumėte savo dėmesį.
Trisdešimt
pirmas patarimas
Ligonis gali būti nepatenkintas, kad Jūs kažkur išeinate.
Nepasiduokit! Stenkitės nekreipti dėmesio. Neparodykite, kad dėl
to labai kremtatės. Nesileiskite terorizuojami! Jei kelis kartus
akivaizdžiai nusileisite, vėliau Jums bus tik sunkiau. Jeigu
norite išeiti tik pasivaikščioti ir atsipūsti nuo kasdienės
rutinos nesakykite jam to. Sakykit, kad labai reikia į
parduotuvę ar sumokėti mokesčius ir pan.
Trisdešimt antras
patarimas
Gal ligonį sudomintų kryžiažodžiai. Tai būtų labai gerai! Tegul
sprendžia, galvoja.
Trisdešimt trečias patarimas
Ligonis gali skaityti vis tą patį žurnalą,
knygą ar ką nors, prie ko Jis pripratęs. Neatimkite. Tegul
skaito.
Trisdešimt ketvirtas patarimas
Nekeiskite ligoniui aplinkos. Net guldimas į ligoninę šiems
ligoniams yra baisiausias stresas. Kai ligonis gulės ligoninėje,
Jums tuo metu bus geriau, bet ligoniui sugrįžus Jūs turėsite
problemų dvigubai daugiau.
|
