Rugsėjo 21-oji visame pasaulyje minima kaip Alzheimerio ligos diena. Šiai problemai skiriama vis daugiau dėmesio: pasaulinei Alzheimerio ligos dienai pažymėti rengiami seminarai, tarptautinės konferencijos, spaudos konferencijos, aukcionai, bažnyčiose aukojamos mišios. Šių renginių tikslas – atkreipti dėmesį į Alzheimerio liga sergančius žmones ir jų artimuosius, supažindinti su ankstyvaisiais ligos simptomais, pasakyti visuomenei, kad

Diagnozei pasitvirtinus, skiriami vaistai ARICEPT arba AXURA (priklauso nuo ligos stadijos). Tai vieninteliai efektyvūs ir patogūs vartoti vaistai, žinomi visame pasaulyje. Mišri demencijos forma dar gydoma Tanakanu, o kraujagyslinė – Sermionu. ARICEPT yra specifinis vaistas, veikiantis esminį ligos mechanizmą. Šio medikamento dėka gerinami ir net atkuriami nervinių ląstelių ryšiai. Vaistas gali stabdyti ligą jos pradžioje – I ir II stadijoje (nuo 27

Atnaujinta 2014.02.18

Daugelį metų buvo manoma, jog senatvėje smegenys „susidėvi“ ir atmintis neišvengiamai silpsta, kol visai „užgęsta“. Tačiau tik palyginti neseniai buvo pastebėta, kad silpnėjanti atmintis gali būti Alzheimerio ligos, pavadintos gydytojo, nustačiusio šią ligą pirmą kartą dar prieš gerą šimtmetį, vardu, pradžia. Pirmieji šios ligos požymiai visai nepastebimi, panašūs į keistą elgesį, kai kurių charakterio bruožų išryškėjimą, dažnai laikomi tiesiog senatvėje atsirandančiu pažintinių funkcijų blogėjimu. Jai būdingas klastingas pamažu progresuojantis protinių sugebėjimų silpnėjimas. Užmirštami paprasti kasdieniai dalykai – ar valgiau, ką valgiau, koks artimo (bet retai matomo) žmogaus vardas, pamirštama pokalbio ar laidos tema; nesusigaudoma, koks oras, kaip apsirengti; netikėti pykčio, kaprizų protrūkiai; užsispyrimas, nenoras ką nors daryti. Pats ligonis iš pradžių sunerimsta, tačiau į tai kreipia vis mažiau dėmesio ir ilgainiui liaujasi skundęsis. Šeimos nariai gali pastebėti, kad žmogus tampa atšiaurus, nelankstus, dirglus ir nevikrus. Taip pat mažėja jo darbingumas: veikla tampa neproduktyvi, kol galų gale nesugebama atlikti net paprasčiausių funkcijų, pavyzdžiui, atsiliepti telefonu. Aplinkiniai net neįtaria, kad žmogus serga sunkia, progresuojančia liga. Tai pamatoma tik tuomet, kai ligonis ima neadekvačiai elgtis: nesuskaičiuoja pinigų, neteisingai vartoja vaistus, pamiršta kur eina, neranda namų. Laikui bėgant, pacientas nebegali savarankiškai apsirengti – sumaišo drabužius, neteisingai užsisega, vilki juos nuolat ar keliais sluoksniais. Sutrinka ir jo miegas, suvokimas, prasideda haliucinacijos, todėl jis mano, kad aplinkiniai jį nori apvogti, išvaryti iš namų. Ir nors išsiblaškymas vis didėja, dažniausiai į bet kokią pagalbą reaguojama audringu pasipriešinimu. Kai Alzheimerio liga pasiekia galutinę stadiją, žmogus praranda sugebėjimą kalbėti, nevalingai tuštinasi, negali atsisėsti ir atsigulti lovoje, guli embriono poza. Pirmose stadijose šią ligą kartais lydi ir slepia depresija.

Keletas pagrindinių ligos rizikos veiksnių: galimybė susirgti Alzheimerio liga didėja senstant – tarp 65 ir 85 metų rizika susirgti kas penkeri metai padidėja dvigubai; pasak statistikos, apie 40 proc. ligonių turėjo tokia liga sergančių pirmos grupės giminaičių; įtakos turi genetiniai pakitimai. Ligą gali išprovokuoti didelis stresas, šokas, pvz., artimo žmogaus mirtis, netikėtas atleidimas iš darbo, kitas stiprus emocinis sukrėtimas.

Liga progresuoja mėnesius, metus. Tačiau kiekvienas susirgimo atvejis unikalus.

Tokio ligonio šeimos nariai turėtų stengtis jį nuraminti, padėti jam atlikti kasdienius darbus, bet nedaryti visko už jį. Reikia stengtis, kad daiktai būtų įprastinėse vietose. Būtinai kuo ilgiau leisti ligoniui pačiam viską daryti, tik prižiūrėti, stebėti, kad neatsitiktų nemalonumų. Šiems ligoniams kenkia aplinkos pakeitimas. Oficialius darbus, dokumentus reikėtų sutvarkyti taip, kad nebūtų netikėtumų. Mažiau vartoti raminančių (slopinančių) vaistų, nes vieninteliai teisingi vaistai – ARICEPT ir AXURA, skiriami šiems ligoniams, aktyvina smegenų veiklą.

Tačiau svarbiausia ligą kuo anksčiau diagnozuoti, nes pradėjus gydyti pakankamai anksti, ligonis ne tik ilgiau išlieka savarankiškas, bet ir darbingas. Klinikinės studijos įrodė, kad teisingai gydomo žmogaus sąmoningas gyvenimas pailgėja keleriais metais.

Liga diagnozuojama taip: šeimos gydytojas siunčia pas neurologą, neurologas siunčia atlikti kompiuterinę smegenų tomografiją. Taip pat atliekami testai atminties ir psichikos bei elgesio sutrikimams nustatyti.

iki 15 balų). Juo gydomi ligoniai daug lengviau išgyvena ligos simptomus.

Ligai sunkėjant būtų gerai pradėti vartoti abejus vaistus, t. y. ARICEPT ir AXURA. Šie vaistai skirtingai veikia skirtingas smegenų nervines ląsteles: ARICEPT – pagrindinį ligos mechanizmą, o AXURA – smegenų ląsteles, atsakingas už judėjimo mechanizmą. Taigi jei ligonis pasidaro pasyvus, nebenori vaikščioti, judėti, tingi apsirengti, tiesiog nebenori keltis iš lovos – reikėtų pradėti vartoti AXURA. Tik nepersistenkite! Abeji vaistai yra stiprūs ir gali sukelti tam tikrų pašalinių simptomų. Bet jeigu juos pradėsite vartoti nuo minimalios dozės, apie tris mėnesius ir nevartosite jokių kitų psichotropinių raminančių vaistų, rezultatai turi būti geri. Tad kilus įtarimui dėl savęs ar savo artimojo, neatidėliokite vizito pas gydytoją.
 

Vaistai AXURA – tai tie patys vaistai Akatinol Memantine. AXURA yra efektyvūs vartojant kartu su ARICEPT esant antrai Alzheimerio ligos stadijai. Esant trečiai Alzheimerio ligos stadijai ARICEPT efektyvumas nėra įrodytas, rekomenduojama AXURA .
 

Lietuvoje trečios ligos stadijos ligoniui, arba kai jis surenka tik 10 balų pagal MMSE (mini protinės būklės testą), gydymas nebeskiriamas. Testo rezultatas gali būti labai subjektyvus ir neatitikti realios ligonio būsenos. O nutraukus gydymą, per mėnesį ligonio būklė akivaizdžiai pablogėja. Jis nustoja kalbėti, valgyti, vaikščioti... Taip taupomos Valstybinių ligonių kasų lėšos. Tačiau rekomenduotina būti atkakliems ir išprašyti šiuos vaistus.

Vaistai Reminyl (Galantaminum) efektyvus tik maksimaliomis dozėmis, tačiau turi žymiai daugiau šalutinių poveikių.

Pasaulyje vaistas ARICEPT skiriamas 70 proc. pacientų, kuriems nustatoma Alzheimerio liga. Šio vaisto šalutinis poveikis yra pats mažiausias, efektyvumas esant pirmai ir antrai ligos stadijai – didžiausias. Gali būti išskirtinių vaisto netoleravimo atvejų – netinka 10 mg dozė, dingsta apetitas, skauda, svaigsta galva, padidėja agresyvumas. Tokiu atveju pacientui rekomenduojama mažinti ARICEPT dozę, skirti 5 mg. AXURA patartina vartoti esant antrai ir trečiai ligos stadijai. Vartojant AXURA negalima nutraukti ARICEPT vartojimo.
 

Ligai progresuojant ligonis gali pradėti nevalingai tuštintis. Kyla naujų nemalonių problemų. Ligoniai šio fakto nenori pripažinti. Plėšo drabužius, nervinasi ir nervina artimuosius. Tada patariame drabužius vilkti atvirkščiai – nugara į priekį, aklinai juos užsagstyti. Moterims geriau dėvėti kelnes. Šiuo metu yra daug įvairių sauskelnių suaugusiems žmonėms. Gaminami puikūs tepalai praguloms gydyti. Slaugai palengvinti parduodami paklotai, higieninės servetėlės, vienkartiniai seilinukai ir kitokios medicinos pagalbos priemonės.

Didelė Alzheimerio liga sergančiųjų slaugos našta artimiesiems ir visuomenei paskatino burtis žmones į klubus ir organizacijas, teikiančias metodinę paramą ir patarimus visiems, kurie su šia liga susidūrė.
Linkiu visiems geros sveikatos, tarpusavio palaikymo ir ištvermės.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos pirmininkė
Daiva Andriulienė