Apie demenciją ir Alz­hei­me­rio ligą

• Ter­mi­nas de­men­ci­ja nau­do­ja­mas no­rint api­bū­din­ti įvairius skir­tin­gus smegenų su­tri­ki­mus, kurių bendrybė - mąstymo funk­ci­jos ne­te­ki­mas. Daž-niau-sia de­men­ci­jos priežastis yra AL, to­liau se­ka kraujagyslinė de­men­ci­ja ir Le­wy kūnelių de­men­ci­ja.

Diagnozės nu­sta­ty­mas
Įvadas
Alz­hei­me­rio li­ga ir ki­tos de­men­ci­jos pa­pras­tai vys­to­si lėtai, todėl žmogus ga­li sirg­ti šiomis li­go­mis dar prieš nu­sta­tant diagnozę. Svar­bu, kad diagnozė būtų nu­sta­ty­ta lai­ku, tuo­met globėjai ga­li pla­nuo­ti sa­vo ateitį ir pasiruošti įveikti būsimus sun­ku­mus. Spe­ci­fi­nio tes­to šiai diag­no­zei nu­sta­ty­ti nėra, bet įvairūs ty­ri­mai leidžia nuspręsti, ar žmogus ser­ga šia li­ga.

Atnaujinta 2014.02.18

• Dau­gu­ma de­men­ci­jos priežasčių pro­gre­suo­ja – tai reiškia, kad pa­laips­niui simp­to­mai ryškėja. Kaip grei­tai de­men­ci­ja pro­gre­suos pri­klau­so nuo in­di­vi­do.

• De­men­ci­ja nėra nor­ma­lus senatvės re­zul­ta­tas, tačiau amžius yra svar­bus ri­zi­kos fak­to­rius. Apie 20-iai proc. asmenų vyresnių nei 80 metų at­si­ran­da de­men­ci­ja, o tai reiškia, kad 80-iai proc. de­men­ci­jos nėra.

Kai diag­no­zuo­ta Alz­hai­me­rio li­ga ar de­men­ci­ja
Kiekvienas apsilankymas pas gydytoją turi būti maksimaliai naudingas
 

Prieš apsilankymą pas gydytoją Užrašų knygelėje žymėkite sa­vo (ar as­mens, kurį glo­bo­ja­te) el­ge­sio ir gy­dy­mo pa­ki­ti­mus, vi­sus rūpimus da­ly­kus ir klau­si­mus, iškilusius po pas­ku­ti­nio ap­si­lan­ky­mo pas gydytoją.

Prieš ap­si­lan­ky­da­mas pas gydytoją peržiūrėkite visą informaciją, kurią su­rin­ko­te po pas­ku­ti­nio vi­zi­to, ir užsirašykite tris la­biau­siai rūpimus klau­si­mus. Užsirašęs šią informaciją, jūs ne­be­si­jau­din­si­te, kad ga­li­te ją pamiršti, ir tiks­liai žinosite, kad lan­ky­da­mie­si pas gydytoją ap­tar­si­te šiuos tris la­biau­siai rūpimus klau­si­mus. Jums rūpimi klau­si­mai ga­li būti apie:

• Simptomų pokyčius

• Bendrą svei­ka­tos būklę

• Globėjo svei­ka­tos būklę

• Reikalingą pagalbą

Ap­si­lan­ky­mo me­tu

Jei jūs ko nors ne­su­pra­to­te, klaus­ki­te kol su­pra­si­te. Ne­bi­jo­ki­te kalbėti at­vi­rai.
Ap­si­lan­ky­mo pas gydytoją me­tu užsirašinėkite. Pa­bai­go­je peržiūrėkite užrašus ir pa­sa­ky­ki­te gy­dy­to­jui, ką su­pra­to­te. Tai leidžia gy­dy­to­jui pa­tiks­lin­ti informaciją ar­ba pa­kar­to­ti tai, kas bu­vo pra­leis­ta.

Tolimesnė pa­gal­ba
De­men­ci­jos diag­no­za­vi­mas yra pir­mas žings­nis pla­nuo­jant gydymą ir priežiūrą. Informaciją apie demenciją ir jūsų zo­no­je veikiančias tar­ny­bas ga­li­te gau­ti Alz­hai­me­rio drau­gi­jo­je. Norėdami gau­ti smulkesnę informaciją apie Alz­hai­me­rio draugiją jūsų šalyje, ap­lan­ky­ki­te internetinį puslapį. Alz­hai­me­rio drau­gi­jos skir­tos padėti de­men­ci­ja ser­gan­tiems žmonėms ir jų šeimoms bei su­teik­ti:

• Praktinę ir psichologinę pagalbą, teikiamą per pa­gal­bos li­ni­jas ir pa­ra­mos gru­pes

• Informaciją

• Atstovavimą valdžios įstaigose

• Globėjų ir specialistų apmokymą

• Tar­ny­bas, to­kias kaip po­il­sio rūpyba

Pa­ta­ri­mai globėjams; ben­dra­vi­mas su gy­dy­to­jais
Gy­dy­to­jai ga­li nenorėti dis­ku­tuo­ti su globėjais apie pa­cien­to ligą, nes ga­lio­ja kon­fi­den­cia­lu­mo pa­rei­ga tarp gy­dy­to­jo ir pa­cien­to. Tačiau kai ser­gan­tis as­muo ne­be­su­ge­ba su­pras­ti kas vyks­ta, gy­dy­to­jas dažniausiai pripažįsta poreikį įtraukti globėją į dis­ku­si­jas bei spren­di­mus. Jei gy­dy­to­jas vis dar nelinkęs įtraukti globėjo, yra ke­le­tas būdų kaip tai pa­da­ry­ti:

• Pa­klaus­ki­te as­mens, kurį glo­bo­ja­te, ar galėtumėte pa­si­lik­ti su juo ar ja gy­dy­to­jo apžiūros me­tu. Jei as­muo su­tin­ka, tai tik­riau­siai ir gy­dy­to­jas ne­priešta­raus

• Pasikalbėkite su ki­tais globėjais, nes jie ga­li turėti naudingų pasiūlymų

• Pa­ban­dy­ki­te pasikalbėti su ki­tais svei­ka­tos spe­cia­lis­tais, to­kiais kaip slau­gy­to­jos

Šiame straips­ny­je aprašoma, kaip gy­dy­to­jai diag­no­zuo­ja Alz­hei­me­rio ligą, ko­kius ty­ri­mus jie at­lie­ka.
 

Kodėl svar­bu nu­sta­ty­ti diagnozę?
Jei­gu žmogui at­si­ran­da de­men­ci­jos simptomų ir jie ne­pra­ei­na, būtina tiks­li medicininė diagnozė, ka­dan­gi:

• rei­kia išsiaiškinti simptomų priežastį: galbūt tai nėra de­men­ci­ja, o leng­viau pa­gy­do­ma li­ga;

• šeimos na­riai, drau­gai ir li­go­niai ga­li su­pla­nuo­ti sa­vo ateitį, jei nu­sta­to­ma Alz­hei­me­rio li­gos ar ki­tos de­men­ci­jos diagnozė;

jei Alz­hei­me­rio li­gos ar ki­tos de­men­ci­jos diagnozė pa­tvir­ti­na­ma, ga­li­ma skir­ti gydymą ir atitinkamą priežiūrą.
Ne­su tik­ras, bet ma­nau, kad ma­no žmonai vys­to­si Alz­hei­me­rio li­ga. Girdėjau, kad ji ne­pa­gy­do­ma; ar būtina kreip­tis į gydytoją?

Jei­gu jūs įtariate, kad jūsų žmonai vys­to­si Alz­hei­me­rio li­ga, būtina kreip­tis į gydytoją. Jūsų žmonai ga­li pasireikšti simp­to­mai, panašūs į Alz­hei­me­rio li­gos, bet priežastis ga­li būti pa­gy­do­ma. To­kios priežastys – tai dep­re­si­ja, sumažėjęs skydliaukės ak­ty­vu­mas ar Par­kin­so­no li­ga. Laikiną sumišimą ga­li su­kel­ti in­fek­ci­jos, vidurių užkietėjimas bei tam tik­ri vais­tai – stiprūs nu­skaus­mi­na­mie­ji, kraujospūdį re­gu­liuo­jan­tys ar ra­mi­nan­tie­ji. Jūsų žmoną gy­dy­to­jas apžiūrės ir at­liks keletą krau­jo tyrimų, prieš pa­tvir­tin­da­mas Alz­hei­me­rio li­gos diagnozę.

Diagnozės nu­sta­ty­mas padės jums ir jūsų žmonai su­pla­nuo­ti ateitį. Jei­gu bus pa­tvir­tin­ta, kad jūsų žmona ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, kol dar ji pajėgi, galės įgalioti kitą asmenį tvar­ky­ti jos fi­nan­si­nius rei­ka­lus. Jūs sužinosite, kokią ga­li­te gau­ti pagalbą. Reikės su­si­tar­ti, kad jūsų žmona dau­giau nebevairuotų au­to­mo­bi­lio.

Be to, anks­ty­vo­se sta­di­jo­se ga­li­ma var­to­ti vais­tus, palengvinančius li­gos simp­to­mus.

Ar tiks­lin­ga at­skir­ti Alz­hei­me­rio ligą nuo vaskulinės de­men­ci­jos?

Kar­tais sun­ku at­skir­ti, ar as­muo ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, ar kraujagyslių de­men­ci­ja, ar abi li­gos pasireiškia kar­tu. Tačiau būtina tiks­li diagnozė, kad būtų užtikrinta op­ti­ma­li pa­cien­to priežiūra.

Jungtinėje Karalystėje didesnę demencijų dalį su­da­ro Alz­hei­me­rio li­ga ir kraujagyslių de­men­ci­ja. 50 proc. demencijų yra dėl Alz­hei­me­rio li­gos, 20 proc. kraujagyslinės kilmės ir 20 proc. dėl abiejų priežasčių. Jei­gu pa­cien­to kraujospūdis padidėjęs ar jis yra patyręs insultą, smegenų KT ma­to­mi se­ni in­sul­to židiniai, tuo­met didesnė tikimybė, kad pa­cien­tas ser­ga kraujagyslių de­men­ci­ja. Šiai de­men­ci­jai būdingas laip­ti­nis pro­gre­sa­vi­mas, o Alz­hei­me­rio li­gai būdingesnis laipsniškas funkcijų pablogėjimas.

Pa­cien­tui, sergančiam kraujagyslių de­men­ci­ja, gy­dy­to­jas ga­li pa­skir­ti aspiriną ar ki­tus vais­tus, ku­rie skys­ti­na kraują, kad būtų išvengta pakartotinių insultų. Jei diag­no­zuo­ja­ma Alz­hei­me­rio li­ga, ypač anks­ty­vo­se li­gos sta­di­jo­se, veiks­min­gi slo­pi­nan­tys cholinesterazę bei ki­ti nau­jai at­ras­ti vais­tai.

Ma­no žmona ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, ji la­bai uždara ir kas­dien tam­pa vis užmaršesnė. Ar tai dėl li­gos, o gal ji dar ser­ga ir dep­re­si­ja? Ar gy­dy­to­jas šiuo at­ve­ju padėtų?

Kuo­met žmogus ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga ar ki­ta de­men­ci­ja, sun­ku at­skir­ti, ar kar­tu pasireiškia ir dep­re­si­ja. Jei ma­no­te, kad jūsų žmonai dep­re­si­ja, pa­sa­ky­ki­te jos dak­ta­rui.

Ser­gant de­men­ci­ja, dep­re­si­ja ga­li pasireikšti ne­pri­klau­so­mai nuo pagrindinės li­gos ar­ba ga­li būti de­men­ci­jos požymis. Pras­ta nuo­tai­ka, ne­ri­mas, baimė ir su­tri­ki­mas yra būdingos emo­ci­jos ser­gant de­men­ci­ja, ypač anks­ty­vo­mis li­gos sta­di­jo­mis, kol žmogus su­vo­kia sa­vo susirgimą. Li­go­nis jaut­rus ir aplinkinių nuo­tai­koms, todėl jei na­muo­se tvy­ros įtampa, jūsų žmona ga­li sa­vi­tai į ją re­a­guo­ti. Jei de­men­ci­ja ser­gan­tis žmogus tam­pa depresiškas, jis tie­siog ne­ga­li išreikšti žodžiais sa­vo jausmų. Jis ga­li tap­ti apatiškas ir uždaras, ga­li at­ro­dy­ti dar la­biau sutrikęs ir užmaršus, ne­tek­ti ape­ti­to ir svo­rio.

De­men­ci­ja sergančiam li­go­niui svar­bu nu­sta­ty­ti depresiją, ka­dan­gi ją pagydžius žmogus pa­si­jus ge­riau ir galės veiks­min­giau pa­nau­do­ti senkančius sa­vo pro­ti­nius gebėjimus.