Ar ver­ta steng­tis, kad būtų nu­sta­ty­ta diagnozė?

Pas­ta­ruo­ju me­tu ma­no vy­rui pablogėjo at­min­tis, bet jis ne­no­ri kreip­tis į gydytoją. Ką man patartumėte?

Tai, kad žmogus su­tri­kus atminčiai ne­no­ri kreip­tis į gy­dy­to­jus, yra su­pran­ta­ma. Jis ga­li ne­jaus­ti, kad kažkas ne­ge­rai, ar­ba bi­jo­ti galimų problemų ir tikėtis, kad vis­kas pra­eis sa­vai­me.

Ma­no ma­ma la­bai užmarši, gal ji ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga? Norėčiau pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju. Ką gy­dy­to­jas norės sužinoti?

Gy­dy­to­jas norės sužinoti viską apie jūsų mo­ti­nos problemą. Prieš susitikimą ga­li­te užsirašyti simp­to­mus. Pa­ban­dy­ki­te pri­si­min­ti, ka­da pirmą kartą pastebėjote sa­vo ma­mos užmaršumą, pa­gal­vo­ki­te, kaip jis pro­gre­sa­vo. Ar pro­ble­ma at­si­ra­do stai­ga, ar išsivystė pa­laips­niui?

Jei at­min­ties su­tri­ki­mai at­si­ran­da stai­ga, per ke­lias sa­vai­tes, būtina ne­del­siant ieškoti medikų pa­gal­bos. Jei at­min­ties pablogėjimas laipsniškas, tuo­met nebūtina kreip­tis į gydytoją la­bai sku­biai. Kreipkitės į

sa­vo šeimos gydytoją, jis ga­li diplomatiškai padėti įveikti to­kias pro­ble­mas. Ga­li­te pasiūlyti sa­vo vy­rui kar­tu pa­si­tik­rin­ti sveikatą profilaktiškai.
Jei­gu šeimos gy­dy­to­jas nepadėtų, pa­si­tar­ki­te su Alz­hei­me­rio li­gos drau­gi­ja, kaip galėtumėte sa­vo ra­jo­ne gau­ti psi­chiat­ro pagalbą.
Įkalbinėkite sa­vo vyrą pa­si­ro­dy­ti gy­dy­to­jui – kantrybė ga­li įveikti jo neigiamą nuostatą. Jūsų vy­ro nuo­tai­ka ir no­ras pri­im­ti pagalbą ga­li la­bai svy­ruo­ti. Nenorėdamas jūsų liūdinti, jis gal su­tiks nu­ei­ti pas gydytoją.
Vi­zi­tui pas gydytoją pasiruoškite. Užsirašykite vi­sas pro­ble­mas ir klau­si­mus, kurių norėtumėte pa­klaus­ti. Jei apžiūros me­tu būsite kar­tu su vy­ru, nepertraukinėkite ir ne­sku­bin­ki­te jo. Gy­dy­to­jas tu­ri ne­truk­do­mas įvertinti jūsų vy­ro būseną. Su­si­tar­ki­te, ka­da galėsite su gy­dy­to­ju at­ski­rai pasikalbėti apie jūsų vy­ro sveikatą.

 Ma­nau, kad ma­no vy­rui prasidėjo Alz­hei­me­rio li­ga, bet pas šeimos gydytoją jis pa­si­tem­pia ir įtikina jį, kad vis­kas ge­rai. Gy­dy­to­jas raminamųjų išrašė man! Ką man da­ry­ti?

Jei esa­te rim­tai su­ne­ri­mu­si, konsultuokitės su gy­dy­to­ju. Anks­ty­vos sta­di­jos Alz­hei­me­rio li­gos diag­nos­ti­ka sudėtinga.

Galbūt jūsų vy­ras tik­rai ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga. Esant anks­ty­va­jai li­gos sta­di­jai žmonės el­gia­si la­bai įtikinamai ir tai ga­li su­klai­din­ti gydytoją. Tačiau taip pat ga­li būti, kad jūsų vy­ras ne­ser­ga. Sen­da­mi žmonės tam­pa užmaršūs, tai vyks­ta ne dėl Alz­hei­me­rio li­gos; at­min­ties su­tri­ki­mai stip­riai ne­prog­re­suo­ja.

Prieš pakartotinį vizitą pas gydytoją reikėtų kas­dien užrašinėti simp­to­mus. Sėdėdami priešais gydytoją žmonės pamiršta pa­sa­ky­ti svar­biau­sius da­ly­kus, todėl juos ver­ta užsirašyti. Jei jūsų šeimos gy­dy­to­jas dir­ba su ko­le­go­mis, pasikalbėkite ir su jais. Ga­li­te prašyti ki­to spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos.

Jei jaučiate, kad kon­tak­tas su jūsų šeimos gy­dy­to­ju blo­gas, kreipkitės į kitą gydytoją.

Ma­no tėvui septyniasdešimt metų, jo at­min­tis tik­rai pablogėjusi. Jis yra Direktorių ta­ry­bos va­do­vas ir visiškai ne­su­vo­kia pro­ble­mos. Bi­jau, kad jis ap­si­kvai­lins. Ką man da­ry­ti?

Si­tu­a­ci­ja sudėtinga. Pa­gal­vo­ki­te, kaip stip­riai at­min­tis su­tri­ku­si – ar jūsų tėvas tik sun­kiai at­si­me­na var­dus, ar pasikeitė ir jo el­ge­sys? Jei el­ge­sys pasikeitęs, tai ar dėl pablogėjusios at­min­ties, ar dėl pa­si­kei­tu­sios nuo­tai­kos? Dep­re­si­jos ir de­men­ci­jos simp­to­mai panašūs. Bet ku­riuo at­ve­ju tu­ri­te įtikinti tėvą, kad jis nueitų pas gydytoją. Jei­gu jis ne­ma­to tam priežasties, su tėvo gy­dy­to­ju turėtumėte pakalbėti jūs pats.

Jei­gu jūsų tėvas nekritiškas sa­vo pro­ble­moms, jūs turbūt norėsite pasikalbėti su jo ben­dra­dar­biais. Po­kal­bis bus leng­ves­nis, jei pažinosite ką nors iš jo kolegų asmeniškai. Tai ga­na drastiškas žingsnis, nes jūsų tėvą ga­li pašalinti iš ta­ry­bos, todėl ge­rai ap­gal­vo­ki­te pro­ble­mos rimtumą. Ga­li­ma pa­lauk­ti, kol ko­le­gos pastebės jūsų tėvo sun­ku­mus ir kreip­sis į jus ar į jūsų tėvo gydytoją. Tačiau jei­gu jūsų tėvo dar­bas at­sa­kin­gas ir susijęs su kitų žmonių in­te­re­sais, anksčiau ar vėliau teks pasikalbėti su jo ko­le­go­mis.
 

Diagnozės nu­sta­ty­mas
Kaip diag­no­zuo­ja­ma Alz­hei­me­rio li­ga?

Alz­hei­me­rio li­ga diag­no­zuo­ja­ma re­mian­tis simp­to­mais ir pa­cien­to protinių sugebėjimų tes­tu. Norėdamas su­rink­ti informaciją, gy­dy­to­jas kalbėsis su pa­cien­tu, jo šeimos na­riu ar drau­gu, įvertins pa­cien­to fizinę ir psi­chi­kos būklę bei jo po­rei­kius.

Nu­sta­ty­ti galutinę Alz­hei­me­rio li­gos diagnozę yra sudėtinga. Panašius simp­to­mus su­ke­lia dep­re­si­ja, skydliaukės li­gos, vitaminų trūkumas, Par­kin­so­no li­ga. Šias li­gas at­mes­ti pa­de­da fi­zi­nis ištyrimas ir įvairūs ty­ri­mai – krau­jo ty­ri­mai, smegenų to­mog­ra­fi­ja. Jei ty­ri­mai ne­pa­ro­do kitų simptomų priežasčių, diag­no­zuo­ja­ma Alz­hei­me­rio li­ga. Kar­tais diagnozė nu­sta­to­ma tik po tam tik­ro stebėjimo lai­ko­tar­pio, įvertinus, kaip keičiasi pa­cien­to būklė.
Ar yra grei­tas tes­tas Alz­hei­me­rio li­gai diag­no­zuo­ti? At­ro­do, kad skaičiau apie tai vie­na­me žurnale.

Nėra vie­nin­te­lio ir pa­pras­to ty­ri­mo Alz­hei­me­rio li­gai diag­no­zuo­ti. Spau­do­je bu­vo pasirodę pranešimai apie to­kius ty­ri­mus, tačiau iki šiol jų nėra.

At­lie­ka­mi įvairus ty­ri­mai – krau­jo ty­ri­mai, smegenų kompiuterinė to­mog­ra­fi­ja – pa­de­da at­mes­ti ki­tas simptomų priežastis. Re­tais at­ve­jais diagnozė pa­tvir­ti­na­ma ge­ne­ti­niais ty­ri­mais.

Absoliučiai teisingą diagnozę ga­li­ma nu­sta­ty­ti tik po­mir­ti­niais ty­ri­mais, prak­ti­ko­je jie at­lie­ka­mi re­tai.
 

Nors gy­dy­to­jas jau pažįsta jūsų mamą, jis norės de­ta­liau sužinoti apie jos gyvenimą. Pavyzdžiui, ką ji dir­ba ar dir­bo, koks ji žmogus ir ką ji mėgsta veik­ti. Gy­dy­to­jas norės žinoti, ko­kio­mis li­go­mis ji sir­go, ko­kias patyrė ope­ra­ci­jas, ar giminėje yra sirgusių Alz­hei­me­rio li­ga.

Šeimos gy­dy­to­jas negalėjo nuspręsti, ar ma­no žmona ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, todėl siunčia ją ki­to spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jai. Kaip vyks ki­to spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ja?

Ko­kia bus kon­sul­ta­ci­ja, pri­klau­so nuo jūsų šeimos gy­dy­to­jo ir nuo ligoninės, į kurią jus nu­kreips. Vi­si kon­sul­tan­tai klausinės apie simp­to­mus, domėsis tais pačiais da­ly­kais, kaip ir šeimos gy­dy­to­jas.

Kai ku­rie kon­sul­tan­tai ma­no, kad pirminė pa­cien­to apžiūra  turėtų vyk­ ti jo na­muo­se. Apie tai jus įspės šeimos gy­dy­to­jas.

Na­muo­se  apsilankęs kon­sul­tan­tas gaus pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos apie pa­cien­to būseną, galės įvertinti, kaip jis tvar­ko­si na­muo­se.Ki­ti kon­sul­tan­tai pa­gei­dau­ja, kad pa­cien­tas su šeimos na­riu ar­ba drau­gu atvyktų į kliniką. Jūs būsite in­for­muo­tas apie susitikimą. Kon­sul­tuo­jan­tis kli­ni­ko­je pa­cien­tas ištiriamas de­ta­liau, tą pačią dieną ga­li­ma at­lik­ti įvairius ty­ri­mus bei pa­si­tar­ti su ki­tais spe­cia­lis­tais.

Jei jūsų žmonai bus nu­sta­ty­ta Alz­hei­me­rio li­ga ar ki­ta de­men­ci­ja, tuo­met ty­ri­mas tam­pa ne tik me­di­ci­ni­nis. Ver­ti­na­ma, kaip jūsų žmona funk­cio­nuo­ja na­muo­se, ko­kios jūsų finansinės galimybės, ar rei­ka­lin­ga socialinių tarnybų pa­gal­ba. Medicininė apžiūra yra da­lis poreikių įvertinimo, pa­gal kurį nu­sta­to­ma, ko­kia bendruomenės pa­gal­ba bus rei­ka­lin­ga.
Ma­no vy­ras ta­po la­bai užmaršus, gy­dy­to­jas mus nukreipė į At­min­ties kliniką. Kas yra At­min­ties kli­ni­ka?

Yra įvairių at­min­ties klinikų. Jo­se dir­ba gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jos, psi­cho­lo­gai, užimtumo te­ra­peu­tai ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, todėl sun­ku trum­pai paaiškinti, kaip to­kios kli­ni­kos dir­ba. Gy­dy­to­jas norės viską sužinoti apie ligą iš jūsų ir jūsų vy­ro. Psi­cho­lo­gas at­liks spe­cia­lius at­min­ties ty­ri­mus. Užimtumo te­ra­peu­tas įvertins, kaip jūsų vy­ras tvar­ko­si na­muo­se. Su so­cia­li­niu dar­buo­to­ju ap­tar­si­te, kaip elg­tis įvairiose gyvenimiškose si­tu­a­ci­jo­se.

Kar­tais at­min­ties kli­ni­koms va­do­vau­ja gy­dy­to­jai, ku­rie ti­ria nau­jus vais­tus at­min­ties su­tri­ki­mams gy­dy­ti. At­si­min­ki­te, kad li­go­niui būtina visapusiška priežiūra, todėl rei­kia pa­lai­ky­ti ryšį su vietinėmis socialinėmis tar­ny­bo­mis. Jei­gu jūsų vy­ras gy­do­si kli­ni­ko­je to­li nuo namų, ap­tar­ki­te tai su šeimos gy­dy­to­ju ir vie­ti­ne so­cia­li­ne tar­ny­ba.
Kai gy­dy­to­jas pasakė, kad ma­no žmona ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, aš la­bai su­si­jau­di­nau ir ne viską su­pra­tau, ką jis kalbėjo. Ką aš turėčiau da­ry­ti?

Tai įprastas da­ly­kas. Nesivaržykite ir su­si­tar­ki­te su gy­dy­to­ju dėl ki­to su­si­ti­ki­mo. Svar­bu, kad jūs pasikalbėtumėte apie sa­vo po­rei­kius, apie tai, ko­kia ga­li­ma pa­gal­ba ir ko tikėtis at­ei­ty­je. Jūsų žmonos būklė tu­ri būti ste­bi­ma, nes si­tu­a­ci­ja lai­kui bėgant kei­sis.

At­min­ties ty­ri­mai

Ma­no žmoną apžiūrėjo psi­chiat­ras, o po kelių savaičių ją aplankė slau­gy­to­ja. Abu at­li­ko Protinės būklės tyrimą, ku­ris la­bai nu­var­gi­no ma­no žmoną. Kas tai per ty­ri­mas ir kodėl jis at­lie­ka­mas?

Protinės būklės mi­ni ty­ri­mas yra vie­nas iš de­men­ci­jos at­ran­kos tyrimų. Jis užtrunka 5–6 mi­nu­tes, žmonės klau­sia­mi įvairių klausimų, ku­rie pa­de­da įvertinti jų atmintį, orientaciją lai­ke ir vie­to­je, suvokimą ir kalbą. Taip pat rei­kia parašyti sakinį ir nu­ko­pi­juo­ti piešinį.

Protinės būklės mi­ni tyrimą nau­do­ja spe­cia­lis­tai, ku­rie dir­ba su žmonėmis, sergančiais de­men­ci­ja. Tai nėra diag­nos­ti­nis ty­ri­mas, jis ne­pa­tvir­ti­na Alz­hei­me­rio li­gos ar ki­tos de­men­ci­jos diagnozės. Ty­ri­mo re­zul­ta­tas ga­li būti blo­gas dėl įvairių priežasčių. Tačiau jis pa­de­da įvertinti žmogaus pro­ti­nius gebėjimus esant anks­ty­vai de­men­ci­jos sta­di­jai. Nesugebėję at­sa­ky­ti į pa­pras­tus klau­si­mus, žmonės dažnai la­bai nuliūsta; to­kiu at­ve­ju ge­riau tyrimą atidėti vėlesniam lai­kui.
Ma­no part­ne­riui psi­cho­lo­gas kitą savaitę at­liks kažkokį at­min­ties tyrimą. Kodėl ir kaip toks ty­ri­mas at­lie­ka­mas?

De­men­ci­jos diag­nos­ti­ka yra sudėtinga, ypač esant anks­ty­vai li­gos sta­di­jai. Kar­tais žmonės skundžiasi blo­ga at­min­ti­mi, bet gy­dy­to­jas po­kal­bio me­tu ne­pa­ste­bi sutrikimų. Tuo­met pa­cien­tas siunčiamas pas klinikinį psichologą ar kitą gydytoją, kad būtų at­lik­ti at­min­ties ty­ri­mai.

Dažniausiai nau­do­ja­mi Veks­le­rio ir Kembridžo kog­ni­ty­vi­nis ty­ri­mas. Abu ty­ri­mai su­da­ry­ti iš kelių dalių; jais ti­ria­mas sugebėjimas išmokti nau­jus da­ly­kus, arit­me­ti­niai gebėjimai ir žodynas. Taip pat ver­ti­na­mi ir mo­to­ri­niai įgūdžiai – piešimas, ko­pi­ja­vi­mas.

Šie ty­ri­mai vie­ni ne­pa­tvir­ti­na de­men­ci­jos diagnozės. Jūsų part­ne­rio re­zul­ta­tai pa­ly­gi­na­mi su vi­du­ti­niais panašaus amžiaus ir išsilavinimo žmogaus re­zul­ta­tais. Ty­ri­mai pa­ro­dys, ar pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja.