Krau­jo ty­ri­mai
Gy­dy­to­jas ma­no žmonai at­li­ko krau­jo ty­ri­mus, bet nepaaiškino kodėl. Ar eg­zis­tuo­ja krau­jo ty­ri­mas, pa­gal kurį diag­no­zuo­ja­ma Alz­hei­me­rio li­ga?

Dažniausiai Alz­hei­me­rio li­gos ne­ga­li­ma diag­no­zuo­ti pa­gal krau­jo tyrimą. Krau­jo ty­ri­mai at­lie­ka­mi tam, kad būtų at­mes­tos ki­tos simptomų priežastys, ku­rias ga­li­ma pa­gy­dy­ti.

Ra­dio­lo­gas pa­da­rys maždaug 20 jūsų žmonos gal­vos smegenų atvaizdų. Jei­gu jūsų žmonai bu­vo su­leis­ti ra­mi­na­mie­ji, reikės pa­lauk­ti, kol pra­eis jų po­vei­kis. Jei­gu ne – galėsite iš kar­to važiuoti na­mo. Atsakymą sužinosite po kelių dienų, nes ra­dio­lo­gas gau­tus duo­me­nis turės atidžiai įvertinti.

Krau­jo ty­ri­mais tik­ri­na­ma inkstų ir kepenų funk­ci­ja, skydliaukės ak­ty­vu­mas ir vitaminų pa­kan­ka­mu­mas. Gy­dy­to­jas ga­li at­lik­ti ty­ri­mus dėl si­fi­lio ir ŽIV vi­ru­so. Re­tais at­ve­jais Alz­hei­me­rio li­ga pa­vel­di­ma, tuo­met at­lie­ka­mas ge­ne­ti­nis ty­ri­mas.

Ne­bi­jo­ki­te klaus­ti gy­dy­to­jo, ko­kie ty­ri­mai bus at­lie­ka­mi jūsų žmonai.

Ma­no part­ne­riui apie keturiasdešimt metų, jis ta­po la­bai užmaršus. Gy­dy­to­jas no­ri jam at­lik­ti tyrimą dėl ŽIV. Aš tik­ra, kad ma­no part­ne­ris ištikimas ir neužsikrėtęs ŽIV. Ar būtina at­lik­ti šį tyrimą?
De­men­ci­jos simp­to­mai re­tai at­si­ran­da 40 metų amžiaus žmogui, todėl būtinas ištyrimas. ŽIV in­fek­ci­ja – vie­na iš galimų jau­no žmogaus de­men­ci­jos priežasčių. AIDS su­ke­lian­tis vi­ru­sas ga­li turėti tiesioginį poveikį sme­ge­nims ar­ba su­kel­ti ki­tus jas veikiančius su­tri­ki­mus, pvz., gry­be­li­nes in­fek­ci­jas.
Žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV ar ser­gan­tiems AIDS, ga­li vys­ty­tis de­men­ci­ja.
Kai ku­rie gy­dy­to­jai re­ko­men­duo­ja at­lik­ti tyrimą dėl ŽIV tik tuo­met, jei­gu pa­cien­tas pri­klau­so ri­zi­kos gru­pei, t.y. yra ho­mo­sek­su­a­lus, var­to­ja nar­ko­ti­kus ir da­li­ja­si ada­to­mis, jei­gu užsienyje jam bu­vo per­pil­tas krau­jas ar krau­jo pro­duk­tai. Ki­ti gy­dy­to­jai jau­nes­nio amžiaus pa­cien­tui ski­ria šį tyrimą, norėdami at­mes­ti vi­sas ga­li­mas de­men­ci­jos priežastis. Žmonės, siunčiami at­lik­ti tyrimą dėl ŽIV, tu­ri prieš tai pasikalbėti su kon­sul­tan­tu.
Jei ty­ri­mo at­sa­ky­mas tei­gia­mas, iš kar­to ski­ria­mas spe­ci­fi­nis gy­dy­mas. Vais­tai pri­stab­do AIDS progresavimą. Gy­dy­to­jas tu­ri sek­ti to­kio pa­cien­to būklę, kad anks­ti pastebėtų ir pradėtų gy­dy­ti ki­tus su­tri­ki­mus, pvz., gry­be­li­nes in­fek­ci­jas.
Jei ty­ri­mo at­sa­ky­mas ne­igia­mas, gy­dy­to­jas ga­li to­liau tir­ti pacientą ir ieškoti kitų de­men­ci­jos priežasčių.

Ge­ne­ti­niai ty­ri­mai

Ma­no močiutei, tėvui ir dėdei apie penkiasdešimtuosius me­tus išsivystė Alz­hei­me­rio li­ga. At­ro­do, kad mūsų šeimoje ši li­ga pa­vel­di­ma. Gy­dy­to­jai man pasiūlė at­lik­ti genetinį tyrimą, bet aš nežinau, ar man su­tik­ti. Ko­kie šio ty­ri­mo pri­va­lu­mai ir trūkumai?
Tai sudėtingas klau­si­mas, pa­si­tar­ki­te su genetiškai paveldimų ligų spe­cia­lis­tu. Neskubėkite pri­im­ti spren­di­mo. Pa­pras­tas krau­jo ty­ri­mas pa­ro­dys, ar jūs nešiojate šios li­gos geną. Ka­dan­gi jūsų tėvas turėjo šį geną, tai yra 50 proc. galimybė

jums jį paveldėti. Jei­gu nešiojate šį geną, jums išsivystys Alz­hei­me­rio li­ga panašiame amžiuje, kaip ir jūsų šeimos na­riams. Jei­gu ne­tu­ri­te šio ge­no, tikimybė maža.
Šio ty­ri­mo trūkumai yra to­kie, kad jei paaiškės, kad nešiojate šį geną, jums bus sudėtinga ap­si­draus­ti gyvybę, gau­ti paskolą ir net­gi darbą. Taip pat jums ga­li būti sun­ku gy­ven­ti, žinant, kad su­sirg­si­te ne­pa­gy­do­ma li­ga. Ki­ta ver­tus, jūs ga­li­te norėti tai žinoti ir pla­nuo­ti sa­vo gyvenimą. Taip pat ga­li būti svar­bu žinoti, ar sa­vo vai­kams per­duo­si­te šį geną.
 

Gal­vos smegenų ty­ri­mai

Gy­dy­to­jas ma­no mo­ti­nai diag­no­za­vo Alz­hei­me­rio ligą, bet nepadarė smegenų nuo­trau­kos. Ar ją būtina at­lik­ti kiek­vie­nu at­ve­ju?

Ne. Dažniausiai at­lie­ka­ma kompiuterinė to­mog­ra­fi­ja, bet jos nau­da, diag­no­zuo­jant Alz­hei­me­rio ligą ir ki­tas de­men­ci­jas, yra ri­bo­ta. Pa­pras­tai at­ran­da­mas smegenų sumažėjimas, bet jis nu­sta­to­mas ir žmonėms, ku­rie ne­ser­ga de­men­ci­ja. Visiškai nor­ma­li to­mog­ra­ma ne­at­me­ta de­men­ci­jos galimybės.

Sme­ge­nys yra ti­ria­mos, jei simp­to­mai netipiški ar įtariamas gal­vos smegenų aug­lys. Smegenų aug­lys – re­ta de­men­ci­jos priežastis, be to, gy­dy­to­jas nu­sta­to ir ki­tus aug­lio simp­to­mus. To­mog­ra­mo­je ga­li ma­ty­tis, kad žmogus ser­ga kraujagyslių de­men­ci­ja, bet pa­pras­tai tai būna aišku iš li­gos is­to­ri­jos.

Kuo ski­ria­si KT ir KAT nuo­trau­kos?
Skir­tu­mo nėra. Tai kompiuterinės aksialinės to­mog­ra­fi­jos trum­pi­niai.
Ma­no žmonai bus at­lik­ta gal­vos smegenų kompiuterinė to­mog­ra­fi­ja (KT) Ką tai reiškia?

KT me­tu smegenų vaiz­das gau­na­mas rent­ge­no spindulių ir kom­piu­te­rio pa­gal­ba. Gau­na­mi įvairių smegenų pjūvių at­vaiz­dai. KT nau­din­ga diag­no­zuo­jant in­sul­tus ir aug­lius. Ty­ri­mas taip pat pa­ro­do ir ki­tus pokyčius, pvz., smegenų au­di­nio sumažėjimą, ku­ris būdingas ir Alz­hei­me­rio li­gai. KT pa­de­da gy­dy­to­jams at­skir­ti kraujagyslių demenciją nuo Alz­hei­me­rio li­gos.

KT pa­pras­tai at­lie­ka­ma ambulatoriškai, ty­ri­mas užtrunka 15–30 minučių. Kai ku­rie žmonės bi­jo šios procedūros ir ne­ga­li ra­miai pagulėti. Tuo­met, jei KT yra būtina, ga­li­ma su­leis­ti lengvų raminamųjų. Kad smegenų vaiz­das būtų aiškesnis, ga­li būti su­leis­ta or­ga­niz­mui nežalingų dažų.

To­mog­ra­fas panašus į didelę skal­bi­mo mašiną. Jis ga­li stovėti pa­tal­po­je su dau­gy­be kitokių įrenginių ir at­ro­dy­ti šiek tiek gąsdinančiai. Jūsų žmonai reikės at­si­gul­ti ant siau­ros lo­vos, jos gal­va bus ne­to­li to­mog­ra­fo an­gos. Nuotrauką pa­da­rys ra­dio­lo­gas, ku­ris val­dys įrenginius gre­ti­ma­me kam­ba­ry­je ir stebės jūsų žmoną per didelį langą. Lo­va, ant ku­rios gulės jūsų žmona, įvažiuos į tomografą, tuo­met bus pa­da­ry­tos ke­lios rent­ge­no nuo­trau­kos, ty­ri­mo me­tu girdėsis ne­di­de­lis triukšmas.
 

Ką reiškia BMR ty­ri­mas? Ar jis ge­res­nis už KT?

BMR – tai bran­duo­li­nio mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mas. Kaip ir KT, BMR pa­gal­ba su­ku­ria­mas smegenų pjūvių vaiz­das. Skir­tin­gai nuo KT, BMR me­tu ne­nau­do­ja­mi rent­ge­no spin­du­liai. Re­gist­ruo­ja­mas kūno at­sa­kas į įrenginyje sukuriamą magnetinį lauką.

BMR su­ku­ria detalesnį vaizdą nei KT, bet šis ty­ri­mas bran­ges­nis, il­giau užtrunka. Jei KT ne­su­tei­kia pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­jos, tuo­met gy­dy­to­jas ga­li pa­skir­ti BMR.

Kaip ir to­mog­ra­fas, BMR apa­ra­tas panašus į didelę skal­bi­mo mašiną su sky­le prie­ky­je. Ty­ri­mas trun­ka apie valandą ir yra ga­na triukšmingas. Būtina, kad pa­cien­tas gulėtų ra­miai, o tai ga­li su­kel­ti tam tikrą diskomfortą.

Spe­cia­lis­tas ma­no part­ne­riui paskyrė SPECT tyrimą. Koks tai ty­ri­mas?

SPECT – tai vie­ne­ti­nio fo­to­no emi­si­jos kompiuterinė to­mog­ra­fi­ja. SPECT ti­ria ne smegenų struktūrą, kaip KT ar BMR, bet smegenų kraujotaką. Ty­ri­mai ro­do, kad SPECT me­tu gau­ta in­for­ma­ci­ja kar­tais ga­li pa­tvir­tin­ti de­men­ci­jos diagnozę.

Ty­ri­mas at­lie­ka­mas pa­pras­tai. Ti­ria­ma­jam suleidžiama sau­gi ra­dio­ak­ty­vi medžiaga. Ši medžiaga (ra­dio­nuk­li­das) su krau­ju nu­ke­liau­ja į sme­ge­nis. Tuo­met ti­ria­ma­sis tu­ri ra­miai pasėdėti, kol apa­ra­tas, panašus į besisukantį plaukų džiovintuvą, pa­da­ro smegenų nuo­trau­kas. Kom­piu­te­rio pa­gal­ba gau­na­mi smegenų pjūvių at­vaiz­dai. At­vaiz­dai panašūs į žemėlapius, juo­se ma­to­ma, kaip sme­ge­nys kau­pia radionuklidą, o tai ro­do įvairių smegenų sričių kraujotaką.
 

Kaip li­go­niui pa­sa­ky­ti diagnozę?

Ma­no žmonai diag­no­zuo­ta Alz­hei­me­rio li­ga, bet ji to dar nežino. Ar tu­riu jai tai pa­sa­ky­ti? Jei­gu taip, tai kaip?

Ty­ri­mai ro­do, kad dau­gu­ma žmonių norėtų žinoti apie sa­vo li­gas. Ma­no­ma, kad vi­si žmonės, net ir ser­gan­tys de­men­ci­ja, tu­ri teisę žinoti diagnozę, ko­kia ji bebūtų. Ar jūs su­tik­si­te su šiais tei­gi­niais, ar ma­ny­si­te, kad jūsų žmonai bus ge­riau, jei ji nežinos diagnozės, pri­klau­so nuo įvairių aplinkybių. Jūs ge­riau­siai pažįstate sa­vo žmoną ir ga­li­te nu­ma­ty­ti, kaip ji pri­ims tokią žinią. Jei­gu ji la­bai su­tri­ku­si, galbūt ne­ver­ta sa­ky­ti diagnozės. Bet kar­tais, nors ir su­tri­ku­si, ji su­pran­ta dau­giau nei jūs ma­no­te, todėl jai ga­li­ma padėti, pa­sa­kius diagnozę.

Jei ma­no­te, kad žmona norėtų žinoti diagnozę, bet nesiryžtate to pa­sa­ky­ti pats, paprašykite gy­dy­to­jo pa­gal­bos. Dau­gu­mai žmonių pa­kan­ka žinoti, kad jų at­min­tis su­tri­ku­si ir kad jiems reikės pa­gal­bos. Ki­ti no­ri žinoti diagnozę, kad galėtų su­pla­nuo­ti ateitį, kol yra tam pajėgūs.

Jei nusprendėte pats pasikalbėti su žmona, pa­si­rin­ki­te vietą, kur jūsų nie­kas ne­truk­dys. Atsisėskite šalia jos, pa­lies­ki­te ar pa­lai­ky­ki­te jos ranką. Kai kalbėsite, stebėkite jos reakciją. Pa­ban­dy­ki­te įvertinti, kiek in­for­ma­ci­jos ji sugebės pri­im­ti. Emociškai sun­ku kalbėti apie diagnozę, bet tai ga­li padėti jums abiem pri­im­ti šią žinią.

Svar­bu sa­ky­ti tiesą ir žmogaus ne­klai­din­ti. Ne­sa­ky­ki­te, kad tai tik amžiaus da­ly­kas ir kad nėra dėl ko jau­din­tis. Jei nuspręsite neįvardinti li­gos pa­va­di­ni­mo, nie­ko nenuslėpkite, jei jūsų žmona klaustų tie­siai. Rūpinantis Alz­hei­me­rio li­ga sergančiu žmogumi svar­biau­sia pasitikėjimas, ne­pra­ras­ki­te jo.

Sužinojus diagnozę, jūsų žmonai ga­li būti sun­ku su­si­tai­ky­ti su re­a­ly­be. Ji ga­li ne­ig­ti pro­ble­mas. Nesiginčykite su ja, ne­igi­mas su­tei­kia lai­ko su­si­tai­ky­ti su diag­no­ze.

Jei­gu nu­sta­to­ma anks­ty­vos li­gos sta­di­jos diagnozė, jūsų žmona dar ga­li pla­nuo­ti tei­si­nius ir fi­nan­si­nius rei­ka­lus, at­li­ki­te tai ne­dels­da­mi. Toks pla­na­vi­mas vi­siems padės su­si­tai­ky­ti su li­ga.

Ma­no vy­ras ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, jis la­bai nu­si­me­na, kai ką nors pamiršta. Ar aš turėčiau jam pri­min­ti diagnozę, kad jis suprastų, kas su juo vyks­ta?

Kai ku­rie žmonės li­gos pradžioje ne­su­pran­ta, kad jų at­min­tis blogėja. At­sar­giai paminėjus priežastį, ga­li­ma sumažinti jų stresą. Tačiau li­gai pro­gre­suo­jant žmonės vi­sai ne­be­su­vo­kia sa­vo problemų, todėl diagnozės pri­mi­ni­mas nie­ko nepakeistų, tik padidintų stresą.

Ma­no mo­ti­nai, ku­ri gy­ve­na kar­tu su mu­mis, diag­no­zuo­ta Alz­hei­me­rio li­ga. Aš taip dėl jos jau­di­nuo­si, kad nie­ko ne­be­su­ge­bu paaiškinti sa­vo vai­kams. Jie su­pran­ta, kad jų močiutei kažkas at­si­ti­ko. Ką aš turėčiau jiems pa­sa­ky­ti?

Vai­kai yra la­bai lankstūs ir pa­pras­tai pri­ima tiesą. Paaiškinkite jiems apie ligą, at­sa­ky­ki­te į vi­sus jų klau­si­mus. Kaip įmanoma greičiau pasikalbėkite su vai­kais, nes jie ga­li kal­tin­ti sa­ve dėl keis­to močiutės el­ge­sio. Jiems bus leng­viau sužinojus, kad močiutė tie­siog ser­ga.

Tai sun­kus lai­kas vi­sai jūsų šeimai. Vai­kams padėsite, jei viską paaiškinsite ir pa­ro­dy­si­te sa­vo meilę. Alz­hei­me­rio li­gos drau­gi­ja tu­ri medžiagos, kaip padėti vai­kams to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je.