Kada gydytojas nustato AL ?

Išklausęs pa­cien­to nusiskundimų, artimųjų pasakojimų, atlikęs objektyvų li­go­nio ištyrimą bei būtinus diag­nos­ti­nius ty­ri­mus, gy­dy­to­jas AL nu­sta­tys, jei bus ati­tin­ka­mi tikėtinos (pro­bab­le) AL
klinikinės diagnozės kri­te­ri­jai, t. y.:
 

Api­ben­dri­nus trejų metų Alz­hei­me­rio li­gos diag­no­za­vi­mo VUL Santariškių kli­ni­ko­se duo­me­nis (iki 2002 metų), ga­li­ma teig­ti, kad AL bu­vo nu­sta­ty­ta dau­giau­sia pa­cien­tams, vy­res­niems nei 70 metų (64 proc. sudarė mo­te­rys ir 36 proc. – vy­rai).

 

- de­men­ci­ja, nu­sta­ty­ta kliniškai ir pa­tvir­tin­ta MMSE, BDS, neu­rop­si­cho­lo­gi­niu ty­ri­mu;
- de­fek­tai dvi­ejo­se ar dau­giau pažinimo procesų sri­ty­se;
- pro­gre­suo­jan­tis at­min­ties ir kitų kognityvinių funkcijų blogėjimas;
- ne­bus sąmonės sutrikimų;
- li­gos pradžia po 65 (40–90) metų;
- ne­bus sis­te­mi­nio su­sir­gi­mo ar ki­tos smegenų li­gos, ku­rie galėtų paaiškinti pažinimo procesų su­tri­ki­mus.
- Ir kuo­met bus tikėtinos (pro­bab­le) AL diagnozę pa­re­mian­tys kri­te­ri­jai, t .y.:
- kognityvinių funkcijų (kal­bos – afa­zi­jos, motorinių įgūdžių – ap­rak­si­jos, su­vo­ki­mo – ag­no­zi­jos) pro­gre­suo­jan­tis blogėjimas;
- su­tri­ku­si kasdienė gy­ve­ni­mo veik­la;
- šeiminė panašių sutrikimų anamnezė;
- pa­rak­li­ni­ki­niai ty­ri­mai: nor­ma­lus lik­vo­ras, EEG, smegenų at­ro­fi­ja – ti­riant KT ir MRT.
 

Jei li­gos pradžia stai­gi, jei anks­ty­vo­je li­gos sta­di­jo­je bus nu­sta­ty­ti neu­ro­lo­gi­niai židininiai simp­to­mai, jei li­gos pradžioje bus priepuolių ar ei­se­nos sutrikimų, gy­dy­to­jas greičiausiai at­mes AL ir įtars kitą neurologinę ligą.

Alz­hei­me­rio aso­cia­ci­ja (www.alz.org/chap­ter/) nu­ro­do 10 požymių, ku­riems pasireiškus reikėtų įtarti Alz­hei­me­rio ligą:

1. At­min­ties su­tri­ki­mas, jei tai vei­kia jūsų dar­bi­nius įgūdžius. Retkarčiais užmiršti užduotį ar pavedimą, ko­le­gos vardą nor­ma­lu, bet dažnas užmaršumas ar nepaaiškinamas pai­nio­ji­ma­sis na­muo­se ar dar­be ga­li būti ženklu, kad kažkas yra blo­gai.

2. Sun­ku­mai at­lik­ti pa­pras­tas užduotis. Retkarčiais užimti žmonės būna išsiblaškę. Pavyzdžiui, jūs ga­li­te per il­gai pa­lik­ti įjungtą viryklę ar pamiršti pa­ser­vi­ruo­ti kurį nors patiekalą. Li­go­niai, ser­gan­tys AL, ga­li ne tik pamiršti patiekalą pa­tiek­ti, bet ga­li užmiršti ir tai, kad jį ga­mi­no.

3. Kal­bos su­tri­ki­mas. Kiek­vie­nam retkarčiais sun­ku su­ras­ti tinkamą žodį, bet AL li­go­nis ga­li užmiršti pa­pras­tus žodžius ar si­no­ni­mus, dėl to sa­ki­niai da­ro­si sun­kiai su­pran­ta­mi.

4. Ne­sio­rien­ta­vi­mas lai­ke ir vie­to­je. Kar­tais nor­ma­lu pamiršti savaitės dieną ar ką jums reikėjo nu­pirk­ti parduotuvėje. AL li­go­niai ga­li pa­si­klys­ti ge­rai žinomoje vie­to­je, ne­ras­ti sa­vo gatvės, ku­rio­je gy­ve­na, pamiršti, kur jis yra ir kaip čia pa­te­ko, nežinoti, kaip grįžti na­mo.

5. Pras­ta ar sumažėjusi sprendimų priėmimo galimybė. Ne­pa­si­im­ti megz­ti­nio ar pal­to esant šaltai nakčiai – dažna klai­da, tačiau AL li­go­nis ga­li ne­tin­ka­mai ap­si­reng­ti: šiltą dieną dėvėti net keletą bliuzelių ar­ba per leng­vai reng­tis šaltą dieną.

6. Abst­rak­taus mąstymo su­tri­ki­mas. Dau­ge­liui ga­li būti sun­ku apskaičiuoti sąskaitas, tačiau AL pa­cien­tai ne­ga­li atpažinti skaičių ar at­lik­ti paprasčiausių matematinių veiksmų.

7. Daiktų vie­tos užmiršimas. Kiek­vie­nas retkarčiais ga­li pamiršti, kur pasidėjo rak­tus ar piniginę. Li­go­nis, ser­gan­tis AL, daik­tus ga­li padėti į neįprastą vietą, pavyzdžiui, lygintuvą į šaldytuvą ar­ba laikrodį į cukrinę.

8. Nuo­tai­kos ir el­ge­sio kai­ta. Kiek­vie­nas pa­ti­ria įvairių emocijų – tai nor­ma­lu žmogaus gy­ve­ni­me, tačiau AL li­go­niai pa­ti­ria grei­tus, be aiškios priežasties atsirandančius nuo­tai­kos svy­ra­vi­mus.

9. Asmenybės pokyčiai. Asmenybė su amžiumi ga­li šiek tiek keis­tis, tačiau AL li­go­nis ga­li pa­si­keis­ti la­bai žymiai ar grei­tai, per tam tikrą periodą. Anksčiau buvęs nor­ma­lus žmogus ga­li tap­ti pik­tu, įtariu ar baukščiu.

10. Ini­cia­ty­vos sto­ka. Kar­tais kiek­vie­nas ga­li pa­varg­ti nuo bui­ties darbų ar socialinių įsipareigojimų, bet dau­giau­sia žmonės vėl at­ran­da sa­vo in­te­re­sus. AL li­go­nis ga­li tap­ti pa­sy­vus, pra­ras­ti daugelį ar net vi­sus sa­vo pomėgius.